Apie mus

Audito ir apskaitos tarnyba, kurios savininkė ir steigėja yra valstybė, įsteigta 2002 m. vasario 28 d. Įgyvendinti savininko teises ir pareigas įgaliota Finansų ministerija. 
Įstaigai pavestos dvi pagrindinės funkcijos: leisti verslo apskaitos standartus ir vykdyti auditorių ir audito įmonių viešąją priežiūrą. 

Svarbi informacija

Dėl verslo apskaitos standartų ir metodinių rekomendacijų pateikimo formos

Verslo apskaitos standartai ir metodinės rekomendacijos formuojami ir pateikiami PDF programoje, todėl savo kompiuteryje neturintys Adobe Reader programos, turėtų ją įdiegti.

Priimti verslo apskaitos standartai ir jų pakeitimai skelbiami Teisės aktų registre ir šioje svetainėje.

Pastabas  ir pasiūlymus dėl galiojančių verslo apskaitos standartų ir metodinių rekomendacijų galite siųsti Ukmergės g. 222, LT 07157 Vilnius, el. paštu admin@aat.lt arba faksu (8-5) 262 0782.

 

Dėl Apskaitos direktyvos nuostatų perkėlimo padaryti verslo apskaitos standartų pakeitimai

  Įgyvendinant 2013 m. birželio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2013/34/ES ir Lietuvos Respublikos įmonių finansinės atskaitomybės įstatymo Nr. IX-575 pakeitimo įstatymą, pakeista daugelis verslo apskaitos standartų, kurie bus taikomi sudarant 2016 m. sausio 1 d. ir vėliau prasidedančių ataskaitinių laikotarpių finansines ataskaitas.
 1-ajame VAS „Finansinė atskaitomybė“ nustatyti labai mažų, mažų, vidutinių ir didelių įmonių finansinių ataskaitų rinkiniai, patikslinti bendrieji apskaitos principai, patikslintos standarto nuostatos dėl tarpusavio užskaitos ir papildyta, kokia informacija turi būti nurodoma finansinėse ataskaitose.
 2-ajame VAS „Balansas“ išskiriamos trumpo balanso, sutrumpinto balanso, balanso ir valstybės ir savivaldybės įmonėms skirtos balanso formos. Nustatyta, kokios įmonės kurias balanso formas gali pasirinkti ir paaiškinama, kas parodoma balanso straipsniuose.
 3-iajame VAS „Pelno (nuostolių) ataskaita“ nustatyta trumpa pelno (nuostolių) ataskaitos forma, kurią rengti galės pasirinkti tik labai mažos įmonės, ir pelno (nuostolių) ataskaitos forma, kurią rengs visos kitos įmonės. Paaiškinama, kas parodoma pelno (nuostolių) ataskaitos ir trumpos pelno (nuostolių) ataskaitos straipsniuose.
 4-ajame VAS „Nuosavo kapitalo pokyčių ataskaita“ pateikiamos trys nuosavo kapitalo pokyčių ataskaitos formos ir paaiškinama, kas jose parodoma. Taip pat paaiškinta, kurios įmonės gali pasirinkti rengti nuosavo kapitalo pokyčių ataskaitą savo nuožiūra.
 5-ojo VAS „Pinigų srautų ataskaita“ 1–4 prieduose pateiktos pinigų srautų ataskaitos formos, išdėstytos nauja redakcija. Atsižvelgiant į pasikeitusią balanso formą, daugiausia pakeitimų padaryta netiesioginiu būdu sudaromos pinigų srautų ataskaitos formoje. Valstybės ir savivaldybės įmonių sudaroma pinigų srautų ataskaita papildyta nauja eilute Į valstybės ar savivaldybės biudžetą mokama įmonės pelno įmoka.
 6-ajame VAS „Aiškinamasis raštas“ nustatyti aiškinamojo rašto reikalavimai priklauso nuo įmonės kategorijos. Nustatyti mažų, vidutinių, didelių įmonių ir viešojo intereso įmonių informacijos atskleidimo reikalavimai.
 10-ajame VAS „Pajamos“ peržiūrėtos pajamų pripažinimo nuostatos. Taip pat standartas papildytas nuostatomis dėl dovanų čekių, lojalumo programų pajamų pripažinimo, akcizų apskaitos.
 11-ajame VAS „Sąnaudos“ peržiūrėtos sąnaudų pripažinimo nuostatos. Taip pat standartas papildytas su akcizų apskaita susijusiomis nuostatomis.
 12-ajame VAS „Ilgalaikis materialusis turtas“ nustatyti apskaitos reikalavimai labai mažoms įmonėms, veiklos sąnaudos pakeistos į pardavimo, bendrąsias ir administracines sąnaudas, sąvokų apibrėžtys patikslintos pagal kitus verslo apskaitos standartus. Standarto 47 punkto ilgalaikio materialiojo turto grupių pavydžiai papildyti įsigyta teise į žemę, pastatus ir statinius.
 13-ajame VAS „Nematerialusis turtas“ patikslintos sąvokų apibrėžtys, plėtros darbų ir prestižo naudingo tarnavimo laiko nustatymo nuostatos.
 14-ajame VAS „Verslo jungimai“ patikslintos sąvokų apibrėžtys, naujame 611 punkte aptartas atvejis, kai jungiamos bendro pavaldumo įmonės, kurios turi viena kitos akcijų.
 15-ajame VAS „Investicijos į asocijuotąsias įmones“ peržiūrėtos sąvokos ir jų apibrėžtys. Patikslintas 14 punkto 4 papunktis, kuriame nustatyta viena iš keturių sąlygų, kada investuotojas investicijai į asocijuotąją įmonę nustoja taikyti nuosavybės metodą. Patikslintas 18 punktas dėl investicijos į asocijuotąsias įmones vertės apskaičiavimo nuosavybės metodu. Standartas papildytas nauju 181 punktu, kuriame pabrėžiama, kad jei asocijuotoji įmonė yra kitos įmonių grupės patronuojančioji įmonė, tai jos investuotojo konsoliduotosiose finansinėse ataskaitose investicijos į asocijuotąją įmonę vertė nuosavybės metodu nustatoma pagal asocijuotosios įmonės, kaip kitos įmonių grupės patronuojančiosios įmonės, rengiamas konsoliduotąsias finansines ataskaitas. Patikslintas 23 punktas dėl investuotojo ir asocijuotosios įmonės apskaitos politikos.
 16-ojo VAS „Konsoliduotosios finansinės ataskaitos ir investicijos į patronuojamąsias įmones“ pakeistas pavadinimas ir daugelis punktų dėl sąvokų patronuojanti įmonė keitimo į patronuojančioji įmonė, o dukterinė įmonė į patronuojamoji įmonė. Patikslintas 14 punktas dėl turto vertinimo tvarkos sudarant įmonių grupės konsoliduotąsias finansines ataskaitas. Standarto 32 punktas, kuriame nustatyta, kokių konsolidavimo procedūrų privaloma laikytis sudarant konsoliduotąsias finansines ataskaitas, papildytas nauju papunkčiu dėl savų akcijų, kurių turi patronuojančioji arba kita grupės patronuojamoji įmonė, eliminavimo. Atsižvelgiant į Apskaitos direktyvos reikalavimus, pakeistos konsoliduotųjų finansinių ataskaitų formos, taip pat patikslinti informacijos atskleidimo reikalavimai.
 17-asis VAS „Biologinis turtas“ papildytas nuostatomis dėl apskaitos reikalavimų labai mažoms įmonėms.
 18-asis VAS „Finansinis turtas ir finansiniai įsipareigojimai“ papildytas nuostatomis dėl apskaitos reikalavimų labai mažoms įmonėms.
 19-ajame VAS „Atidėjiniai, neapibrėžtieji įsipareigojimai ir turtas bei poataskaitiniai įvykiai“ peržiūrėtos sąvokos, patikslinta daugelis punktų. Iki 2016 m. sausio 1 d. galiojantis standartas skiriasi tuo, kad pagal naują redakciją atidėjiniai į ilgalaikius ir trumpalaikius neskirstomi.
 24-ajame VAS „Pelno mokestis“ pakeistas 3 punktas dėl standarto IV−VIII skyrių nuostatų taikymo. Derinant standarto nuostatas su kitais verslo apskaitos standartais, galiosiančiais nuo 2016 m. sausio 1 d., pakeisti šio standarto 18 ir 23 punktai ir VIII skyriaus pavadinimas.
 26-ajame VAS „Išvestinės finansinės priemonės“ patikslintos standarto netaikymo nuostatos. Paaiškinta, kokios sąlygos turi būti įvykdytos, kad išvestinė finansinė priemonė būtų laikoma apsidraudimo priemone. Nauja redakcija išdėstytas aštuntasis skyrius, kuriame aptariamas apsidraudimo nuo rizikos veiksmingumo įvertinimas. Numatytos išimtys labai mažoms įmonės.
 28-ajame VAS „Įmonių likvidavimas“ peržiūrėtos ir patikslintos daugelio punktų nuostatos. Nustatyta, kokius finansinių ataskaitų rinkinius sudaro likviduojamos mažos, vidutinės ir didelės įmonės. Patikslinti informacijos atskleidimo likviduojamų įmonių aiškinamajame rašte reikalavimai. Standartas taip pat papildytas nauju skyriumi, kuriame nustatytos išimtys likviduojamoms labai mažoms įmonėms.
 29-ajame VAS „Tarpinė finansinė atskaitomybė“ nustatyta labai mažų, mažų, vidutinių ir didelių įmonių tarpinių finansinių ataskaitų rinkinių sudėtis ir patikslinti informacijos atskleidimo reikalavimai tarpinių finansinių ataskaitų aiškinamajame rašte. Iki 2016 m. sausio 1 d. galiojanti standarto redakcija nuo 2016 m. sausio 1 d. įsigaliosiančios redakcijos skiriasi tuo, kad tarpinio ataskaitinio laikotarpio nuosavo kapitalo ataskaitą sudarančioms įmonėms nereikės išskirti praėjusių finansinių metų atitinkamo tarpinio ataskaitinio laikotarpio duomenų.


Dėl 40-ojo verslo apskaitos standarto „Euro įvedimas" tvirtinimo

Audito ir apskaitos tarnybos direktoriaus 2014 m. kovo 28 d. įsakymu Nr. VAS-22 patvirtintas 40-asis verslo apskaitos standartas „Euro įvedimas".

Šiame standarte nustatyta:
1. Litais išreikštų apskaitos duomenų perskaičiavimo į eurais išreikštus apskaitos duomenis reikalavimai.
2. Euro įvedimo dieną ar po jos pasibaigiančio ataskaitinio laikotarpio finansinių ataskaitų sudarymo ir tokių finansinių ataskaitų lyginamosios informacijos perskaičiavimo reikalavimai.
3. Grynųjų eurų ir litų bendros apyvartos laikotarpiu ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių registravimo apskaitoje reikalavimai.
4. Su pasirengimu įvesti eurą ir jo įvedimu susijusių išlaidų pripažinimo reikalavimai.
5. Su euro įvedimu susijusios informacijos atskleidimo reikalavimai.
Šis standartas taikomas nuo euro įvedimo Lietuvos Respublikoje dienos.


Dėl 40-ojo verslo apskaitos standarto „Euro įvedimas“ metodinių rekomendacijų tvirtinimo

Audito ir apskaitos tarnybos direktoriaus 2014 m. spalio 3 d. įsakymu Nr. VAS-32 patvirtintos 40-ojo VAS „Euro įvedimas“ metodinės rekomendacijos.“

Jose parodyta kaip:
1. Litais išreikšti apskaitos duomenys perskaičiuojami į eurais išreikštus apskaitos duomenis.
2. Sudaromos euro įvedimo dieną ar po jos pasibaigiančio ataskaitinio laikotarpio finansinės ataskaitos ir perskaičiuojama tokių finansinių ataskaitų lyginamoji informacija.
3. Ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai apskaitoje registruojami grynųjų eurų ir litų bendros apyvartos laikotarpiu.
4. Pripažįstamos su pasirengimu įvesti eurą ir jo įvedimu susijusios išlaidos.
5. Atskleidžiama su euro įvedimu susijusi informacija.


Dėl 40-ojo verslo apskaitos standarto „Euro įvedimas“ metodinių rekomendacijų pakeitimo

Audito ir apskaitos tarnybos direktoriaus 2014 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. VAS-38 pakeistos 40-ojo VAS „Euro įvedimas“ metodinės rekomendacijos.

Jose padaryta redakcinių pakeitimų ir standarto 16 punkto aiškinimas papildytas pavyzdžiu dėl litais išreikštos nominaliosios akcijų vertės perskaičiavimo į eurus ir įstatinio kapitalo dydžio apskaičiavimo eurais.


Dėl 40-ojo verslo apskaitos standarto „Euro įvedimas“ metodinių rekomendacijų pakeitimo

Audito ir apskaitos tarnybos direktoriaus 2015 m. lapkričio 24 d. įsakymu Nr. VAS-56 pakeistos 40-ojo VAS „Euro įvedimas“ metodinės rekomendacijos.

Jose standarto 16 punkto aiškinimo litais išreikštos nominaliosios akcijų vertės perskaičiavimo į eurus ir įstatinio kapitalo dydžio apskaičiavimo eurais pavyzdys papildytas atveju, kaip įstatinio kapitalo dydžio pakeitimo perskaičiuoti rezultatai pateikiami nuosavo kapitalo pokyčių ataskaitoje.

Dėl 32-ojo verslo apskaitos standarto „Tikrosios vertės nustatymas“ tvirtinimo

Audito ir apskaitos tarnybos direktoriaus 2014 m. gruodžio 18 d. įsakymu Nr. VAS-36 „Dėl 32-ojo verslo apskaitos standarto „Tikrosios vertės nustatymas“ tvirtinimo“ patvirtintas naujas 32-asis verslo apskaitos standartas „Tikrosios vertės nustatymas“. Šis standartas parengtas vykdant Audito ir apskaitos tarnybos verslo apskaitos standartų rengimo planą vadovaujantis 13-uoju tarptautiniu finansinės atskaitomybės standartu „Tikrosios vertės nustatymas“ (13 TFAS) ir Europos Sąjungos Apskaitos direktyvos 2013/34/ES nuostatomis dėl tikrosios vertės. Šį standartą sudaro aštuoni skyriai: bendrųjų nuostatų, pagrindinių sąvokų, bendrųjų tikrosios vertės nustatymo principų, vertinimo metodų tikrajai vertei nustatyti, tikrosios vertės patikimumo, turto vertinimo tikrąja verte, įsipareigojimų ir įmonės nuosavybės vertybinių popierių vertinimo tikrąja verte ir baigiamųjų nuostatų.
Atkreipiamas dėmesys, kad nauja termino tikroji vertė apibrėžtis skiriasi nuo šiuo metu galiojančios ir standartuose vartojamos apibrėžties. Šio standarto sąvokos apibrėžtis patikslinta atsižvelgiant į 13 TFAS ir tarptautiniuose vertinimo standartuose pateiktas tikrosios vertės apibrėžtis.
Standarto trečiame Bendrųjų tikrosios vertės nustatymo principų skyriuje yra aptariamos pagrindinės turto ir įsipareigojimų savybės, į kurias įkainodami turtą ir įsipareigojimus vertės nustatymo dieną turėtų atsižvelgti rinkos dalyviai, apibrėžiamos pagrindinė ir kita labiausiai tinkanti rinka, vertės nustatymo diena, nurodoma, į kokius veiksnius rinkos dalyviai turėtų atsižvelgti.
Standarto ketvirtame Vertinimo metodų tikrajai vertei nustatyti ir penktame Tikrosios vertės patikimumo skyriuose yra aptarti pagrindiniai vertinimo metodai  (lyginamasis (rinkos), išlaidų ir pajamų) tikrajai vertei nustatyti ir rodiklių, kuriuos naudojant patikimai nustatoma tikroji vertė, skirstymas į tris patikimumo lygius. Kiekvieno patikimumo lygio rodikliai ir būdingi jų požymiai aptarti atskirai. Standarte numatyta galimybė nustatyti žemės, pastatų ir statinių tikrąją vertę pagal VĮ Registrų centro skelbiamą vidutinę rinkos vertę, tačiau šiuo atveju turi būti įvykdytos visos 19 punkte numatytos sąlygos.
Šeštame Turto vertinimo tikrąja verte skyriuje aptartas nematerialiojo, ilgalaikio materialiojo ir biologinio turto vertinimas tikrąja verte, paaiškinta, nuo ko priklauso geriausias minėto turto naudojimo būdas ir kodėl jis vertinamas šiuo būdu, dėl kokių sąlygų sandorio kaina gali skirtis nuo tikrosios vertės pirminio pripažinimo metu.
Septintas Įsipareigojimų ir įmonės nuosavybės vertybinių popierių vertinimo tikrąja verte skyrius skiriamas  įsipareigojimų ir įmonės nuosavybės vertybinių popierių tikrosios vertės nustatymo tvarkai.
Standartas pradedamas taikyti sudarant 2016 m. sausio 1 d. ir vėliau prasidedančių ataskaitinių laikotarpių finansines ataskaitas. Vertinant turtą ir įsipareigojimus tikrąja verte, standarto nuostatos taikomos perspektyviai.


Dėl 13-ojo verslo apskaitos standarto „Nematerialusis turtas" pakeitimo

Audito ir apskaitos tarnybos direktoriaus 2013 m. gruodžio 17 d. įsakymu Nr. VAS-28 „Dėl viešosios įstaigos Lietuvos Respublikos apskaitos instituto standartų tarybos 2003 m. gruodžio 18 d. nutarimo Nr. 1 „Dėl verslo apskaitos standartų patvirtinimo" 13 punkto pakeitimo"  pakeisti 13-ojo verslo apskaitos standarto „Nematerialusis turtas" 5, 8, 14.1, 15, 21, 24, 25, 26, 27 ir 75 punktai ir įterpti nauji 9.8, 9.9, 141, 241 ir 271 punktai. Standartas taip pat papildytas nauju IX skyriumi Mineralinių išteklių žvalgybos ir vertinimo apskaita, patikslinta standarto netaikymo sritis, atlikta redakcinio pobūdžio taisymų.


Dėl 14-ojo verslo apskaitos standarto „Verslo jungimai" tvirtinimo

Audito ir apskaitos tarnybos direktoriaus 2013 m. kovo 8 d. įsakymu Nr. VAS-3 „Dėl 14-ojo verslo apskaitos standarto „Verslo jungimai" tvirtinimo" patvirtintas pakeistas 14-asis verslo apskaitos standartas „Verslo jungimai". Šis verslo apskaitos standartas įsigalios nuo 2014 m. sausio 1 d.
Iš standarto išbrauktos sąvokos atkuriamoji vertė, atsiskaitymo diena, balansinė vertė, įmonės įsigijimas, įmonės įsigijimo data, įmonių reorganizavimas jungimo būdu, neigiamas prestižas, nuosavybės vertybiniai popieriai, verslo įsigijimas, verslo įsigijimo data, tačiau standartas papildytas nauja sąvoka verslas.
Vienas iš svarbiausių standarto nuostatų pakeitimų yra sąvokos Neigiamas prestižas panaikinimas. Atsižvelgiant į 3-iąjį tarptautinį finansinės atskaitomybės standartą, 14-ajame verslo apskaitos standarte panaikintas neigiamas prestižas. Dabar įsigyto kitos įmonės grynojo turto ar verslo grynojo turto vertės dalį, jeigu ji didesnė už įmonę ar verslą įsigijusiosios įmonės sumokėtą kainą, įmonės pripažins pelnu dėl verslo jungimo.

 

 

 

 

 

 






Informacija atnaujinta 2015 m. lapkričio 24 d.



APKLAUSA

Dėl buhalterio profesionalo sąvokos

Kontaktai ir rekvizitai
Biudžetinė įstaiga Audito ir apskaitos tarnyba
Ukmergės g. 222, LT-07157 Vilnius
Telefonas (8 ~ 5)  212 5464
Faksas (8 ~ 5)  262 0782
El. p. admin@aat.lt

Kodas 225869770
Ne PVM mokėtoja
Duomenys kaupiami ir saugomi Juridinių asmenų registre.

Tarnybos darbo laikas
I-IV 7.30-16.30
V 7.30- 15.15
Pietų pertrauka
11.30-12.15
žiūrėti visus kontaktus >>

Naujienlaiškių prenumerata